ByLovingOneAnother

Draugystė, kurioje ašarų daugiau nei šypsenų..

Skausmo daugiau nei džiaugsmo..

Pykčio daugiau nei apkabinimų..

Kai žmogus, kuris atrodo tapo tavo gyvenimu.. staiga tampa kažkokiu nesusipratimu.

Staiga atsiranda jėgų viską pakeisti, viską mesti. Atsiranda jėgų išeiti. Negaliu praleisti tokios progos.

Žinau, aš pavargau.

Tik, žmogau, atiduok man ką iš manęs paėmei.

Atiduok man mano širdį. “Beširdžių ir taip šiame pasaulyje per daug..”

Jei meilė skaudina..

Jei meilė pravirkdo..

Jei meilė kankina..

Jei meilė nešildo..

Jei meilė pamiršta..

Jei meilė nebrangina..

Jei meilė neguodžia..

Jei meilė liūdina..

Jei meilė vargina..

Jei meilė nedžiugina..

Ačiū, man jos nereikia.

Radau internete. Patiko. Nusprendžiau pasidalinti su tais, kurie dar neskaitę ;P

„Mano draugė ir aš draugavome daugiau nei metai ir galutinai nusprendėme susituokti. Mano tėvai pritarė, draugai drąsino, o mano draugė buvo svajonių moteris. Vienintelis dalykas, kuris manęs neramino, buvo jos metais jaunesnė sesuo, kuri ėmė dėvėti mini sijonus ir aptemptus marškinėlius. Kai aš būdavau šalia jos ji tai pasilenkdavo, tai netyčia prisiliesdavo, tai mane labai trikdė. Tačiau, ji taip nesielgdavo kai šalia buvo pašalinių. Vieną dieną jaunesnioji sesutė mane pakvietė atvykti pasižiūrėti vestuvių pakvietimų. Kai atvykau ji buvo viena. Staiga priėjusi ji sušnibždėjo, kad ji norėtų su manimi pasimylėti. Aš buvau šokiruotas ir negalėjau pratarti nei žodžio. Ji ištarė: „Aš dabar lipu laiptais į savo kambarį ir jei tu sutinki, ateik ir pasiimk mane.“ Nebegalėjau net pajudėti ir tik stebėjau kaip ji lėtai lipa laiptais į viršų, siūbuodama klubais. Akimirką pagalvojęs, puoliau prie lauko durų, išbėgau į lauką ir lėkiau tiesiai link mašinos – galvoje buvo tik viena mintis, - kai staiga pamačiau ateinantį besišypsantį būsimąjį uošvį. Priėjęs jis apkabino ir tarė: „Mes labai džiaugiamės, kad išlaikei šį mažą mūsų šeimos testą. Mes didžiuojamės tavimi.“

Moralas: prezervatyvus visada laikyti automobilyje.

Šiltas jaukumas. Svaiginanti aistra. Švelnūs prisilietimai. Nebanali meilė. Meilūs šnabždėjimai. Bučiniai į kaklą. Tai - idealus mūsų vakaras.

Juokingai mielas. Neperdėtai dėmesingas. Visada kitoks. Maloniai stebinantis. Karštai bučiuojantis. Užburiančiai žvelgiantis. Tai - idealus Tu.

Nepamirštami vakarai. Vienintelės tokios naktys. Ateities planai. Tik mum suprantami juokeliai. Idealiai tinkančios lūpos. Ilgiausi pokalbiai telefonu. Pasivaikščiojimai susikibus rankomis. Šalti žiemos vakarai stipriai apsikabinus. Tai - mūsų septyni mėnesiai. Neidealūs, bet neįkainojami. <3

Tą naktį, kai aš labai bijosiu. Kai bus stingdančiai šalta. Kai mano akyse kaupsis ašaros.

Aš žinau – jei paprašysiu, Tu ateisi. Nors tai bus vidurnaktis, nors tai šalčiausia žiemos naktis, nors kelias tolimas.

Žinau, ateisi. Kad apkabintum.

Bet aš neprašysiu. Man užtenka, kad žinau, jog turiu Tave, tokį brangų ir artimą. ♥

- Kada nors ateis diena kai nebebūsime kartu.

- Kodėl?

- Juk kažkada kuris nors numirsim. Aš vyresnė. ;D

- Jei Tavo širdis sustos, manoji dar suplaks tris kartus -   A - TEI- NU. ♥